Stebuklingas širdies pagydymas
Vienas berniukas, gimęs 1999 m. gruodžio 20 d. Latvijoje, buvo atvežtas tyrimams dėl pavojingų kūnelio mėlynavimo ir dusimo reiškinių. Pasirodė, turi įgimtą širdies ydą. Tą patvirtino tyrimai, atlikti 2000-ųjų sausį, vasarį, balandį ir gegužę, o tyrimų, atliktų prieš planinę operaciją 2000-ųjų lapkričio 27–29 dieną, išvados nurodo, kad širdis ir plaučiai veikia normaliai.
Kardiologas man paaiškino, kad sienelėje, skiriančioje dešinįjį ir kairįjį širdies skilvelius, prieš pat aortą, paties didžiausio spaudimo vietoje, buvo 3 mm didumo plyšys, dėl kurio susitraukimų, pumpuojančių iš plaučių atitekantį kraują į aortą, kuria jis patenka į organizmą, dalis kraujo per plyšį patekdavo į pirmąjį skilvelį. Dėl to vystėsi pakitimai aortoje, kuria kraujas patenka į plaučius, ir pačiuose plaučiuose. Gydytojas užtikrino, kad toje vietoje esantys plyšiai niekuomet neužgyja savaime, be operacijos.
Vaiko tėveliai man užtikrino, kad kontroliniai tyrimai, atlikti praslinkus metams, parodė, kaip sakoma gydytojų išvadose, kad vaikas nebeturi širdies ydos: nebėra plyšio, nėra suaugimų prie aortos ir plaučiai visiškai sveiki. Tačiau jie nebuvo pasirūpinę jokiu dokumentu, kuris būtų patvirtinęs pirmųjų tyrimų, atliktų prieš metus, išvadas.
Tuo tarpu vaikelio pusseserė, sesuo vienuolė, mane informavo, jog nuo 2000 m. gegužės kasdien meldėsi, prašydama pal. Jurgio Matulaičio užtarimo, kad šis vaikelis pasveiktų. Ji manė, kad tai labai svarbu, mat žinojo, kad pirmasis šios jaunos šeimos vaikelis buvo gimęs negyvas ir tėvai labai dėl to išgyveno. Ji nebuvo tikra, ar tėvai tikintys, tačiau tikėjo, kad per pal. Jurgio užtarimą Dievas viską sutvarkys taip, kaip geriausia dėl jų išganymo.
Pokalbio su berniuko tėvais išvakarėse, melsdamasi prieš Švč. Sakramentą Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje Rygoje, prašiau Kristaus: „Jėzau, jei nori, kad pal. Jurgis būtų paskelbtas šventuoju, veiksmingai vadovauk mūsų pokalbiui susitikime su tėvais.“ Motina priėmė pal. Jurgio Matulaičio paveikslėlį su malda lenkų kalba, kuria pusseserė iš vyro pusės visą laiką meldėsi už vaikelio sveikatą. Susipažino su jos turiniu ir pal. Jurgio biografija rusų kalba.
2003 m. liepos 27 d. išgirdau, kad to berniuko dėdė iš tėvo pusės, už kurį buvo meldžiamasi per pal. Jurgio užtarimą, po 10 metų priėjo išpažinties ir atnaujino savo aktyvų dalyvavimą Bažnyčios gyvenime. Vaikelio pasveikimas pamažu stiprina sąmoningą šeimos tikėjimą. Berniukas vystosi labai gerai ir yra linksmas.
Man atrodo, kad pal. Jurgį Matulaitį galima gerbti kaip vaikų globėją ir draugą.