Visą laiką jutau palaimintojo globą
2005 m. rugsėjo 7 d. kairėje krūtyje apčiuopiau gana didelį, bet neskausmingą sukietėjimą. Tyrimai parodė, kad tai yra vėžio ląstelės. Spalio mėnesį man atlikta operacija, kurios metu iš krūties, iš kairiosios pažasties pusės, pašalintas auglys, buvęs limfagyslėse. Po dviejų savaičių sužinojau, kad patologiniai tyrimai rodo krūties vėžį. Limfagyslėse pakitimai dar buvo nežymūs, o vienoje – minimalūs. Atrodė, kad yra daug vilties ir viskas klostosi gerai. Chirurgas nukreipė mane pas labai gerą krūties vėžio specialistą – profesorių T. Princesės Margaritos ligoninėje Toronte (Kanadoje).
Lapkritį buvo atlikti tyrimai, kurių metu patikrintas visas organizmas, kad būtų įsitikinta, ar nėra kokių nors pakitimų ar metastazių. Rasta 3 cm skersmens dėmė kepenyse. Profesorius pasakė, kad tai retas atvejis. Jau lapkričio gale prasidėjo stiprus chemoterapijos kursas – šešis kartus kas tris savaites. Jaučiausi labai blogai, nuslinko visi plaukai. Kraujo tyrimo rezultatai nebuvo labai blogi, tik leukocitų kiekis nukrito žemiau minimumo, taigi gydymas vis dar galėjo būti tęsiamas. Po trečiosios chemoterapijos atlikti tyrimai parodė, kad dėmė kepenyse sumažėjo iki 1 cm.
Gegužės mėnesį pradėtas krūties radioterapijos kursas. Rugpjūtį vėl pakartoti tyrimai ir patikrintas visas organizmas: kepenyse tebebuvo 1 cm dėmė. Profesorius T. nukreipė pas kepenų specialistą – profesorių G. Toronto centrinėje ligoninėje. Rugsėjo 20 d. man atlikta operacija, kurios metu pašalinta ¼ kepenų. Viskas gijo gerai ir po dviejų savaičių gavau patologinio tyrimo rezultatus, kurie nerodė vėžio ląstelių.
Nuo pat pradžios meldžiau pal. Jurgio Matulaičio užtarimo, prašydama pagijimo malonės, kad dar galėčiau užauginti savo nedidelius vaikus: 11-metę dukterį ir 8-metį sūnų. Prašiau jėgų sunkių operacijų ir gydymo metu. Taip pat pal. Jurgiui meldėsi ir mano dukra, prašydama mano pasveikimo. Meldėsi ir mano mama. Mano sveikatos intencija buvo aukojamos šv. Mišios.
Visą laiką jutau pal. Matulaičio globą: patekau į labai gerų gydytojų priežiūrą geriausiose ligoninėse, gydymas vyko be jokių komplikacijų, ir svarbiausia – jutau vidinę ramybę ir jėgą. Dingo baimė, liko tik jausmas, kad viskas bus gerai.
Kasdien dėkoju palaimintajam Jurgiui Matulaičiui už maldų išklausymą, už sveikatą, už vidinę ramybę, už tai, kad, praėjus dviem metams po išgyventos operacijos, galiu džiaugtis augančiais vaikais. Ir kasdien prašau, kad jis mane globotų.